kėblinti

kėblinti
eiti 1. judėti pėsčiomis
defiliuoti (knyg.)
marširuoti
pėdinti (šnek.)
pėstinti (šnek.)
pėsčiuoti (šnek.)
žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)
žingiuoti
žingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)
žinguoti (šnek.)
žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)
2. a) greitai, lengvai eiti
baužti (tarm.)
biržyti (menk., tarm.)
braukti (šnek.)
bruožti (tarm.)
demžti (tarm.)
drožti (šnek.)
dyžti (tarm.)
goti (tarm.)
kaišti (tarm.)
mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)
minti (šnek.)
mygti (šnek.)
nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)
niogti (tarm.)
pluošti (tarm.)
skaptuoti (šnek.)
skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)
skusti (šnek.)
spausti (šnek.)
spręsti (šnek.)
tiesti (šnek.)
šveisti (šnek.)
3. b) lėtai, nerangiai eiti
bimbinti (juok., tarm.)
bindzinti (menk.)
blauzdinti (juok., tarm.)
boglinti (menk., tarm.)
campinti (menk., tarm.)
cimpinti (menk., tarm.)
dramblinti (menk.)
drambloti
driblinti (menk.)
drimblinti (menk.)
dulbinti (menk.)
dūlinti (šnek.)
gangrinti (menk., tarm.)
garglinti (menk., tarm.)
goglinti (menk., tarm.)
goruoti (tarm.)
gyslinti (menk., tarm.)
kelminti (menk.)
kervinti (menk.)
kerzinti (menk., tarm.)
kevėkšlinti (menk., tarm.)
kiautinti (juok.)
kiaušinti (juok.)
kioglinti (menk., tarm.)
kiuldinti (menk., tarm.)
kiūtinti (šnek.)
klankinti (menk., tarm.)
klemšinti (menk.)
klibinti (menk.)
kliokinti (menk., tarm.)
kliunkinti (menk., tarm.)
klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)
klumpti (menk.)
korinti (tarm.)
kramenti (šnek.)
krapinti (šnek.)
kretenti (šnek.)
kropinti (menk.)
kropti (tarm.)
krutėti (prk.)
krūpštinti (šnek.)
kuisinti (menk., tarm.)
kulkšniuoti (šnek.)
kulkšnoti (tarm.)
kulniuoti (šnek.)
kulsnoti (menk.)
kėblinti (menk.)
kėbrinti (menk., tarm.)
kėbžlinti (menk.)
lervinti (menk.)
lervoti (menk.)
liaušinti (menk., tarm.)
liurbinti (menk.)
lėlinti (menk., tarm.)
lėpinti (menk.)
pinoti (menk.)
plampinti (menk.)
plostuoti (menk., tarm.)
plumpinti (menk.)
plumpti (menk.)
plumpuoti (menk.)
pluncinti (menk., tarm.)
plunkti (menk., tarm.)
plūšinti (menk.)
pėslinti (menk., tarm.)
pėžinti (menk., tarm.)
railinti (menk., tarm.)
ripuoti (menk.)
rėzlinti (menk., tarm.)
siūlinti (menk., tarm.)
slinkinti (šnek.)
slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)
stumtis (šnek.)
sėlinti
timpinti (menk.)
tuopoti (menk., tarm.)
vilktis (menk.)
vėžlinti (menk.)
vėžlioti (menk.)
čiobrinti (menk., tarm.)
čiorinti (menk., tarm.)
čiožinti (menk., tarm.)
šliaužti (prk.)
4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eiti
dimbinti (šnek.)
dybinti (šnek.)
gandrinti (šnek.)
gervinti (šnek.)
gingaruoti (menk., tarm.)
kaikščiuoti (menk., tarm.)
mastyti (šnek.)
stimpinti (šnek.)
stinksėti (šnek.)
stybrinti (šnek.)
stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)
stypsėti (šnek.)
stypčioti (šnek.)
styrinti (šnek.)
tįsinti (šnek.)
tįslinti (šnek.)
5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eiti
bidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • keblinti — kẽblinti vksm. Vi̇̀ską kẽblino jõ neapsisprendi̇̀mas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kėblinti — kė̃blinti ( yti), ina, ino intr. 1. Š, Kos45, BŽ42, K.Būg, Gmž, Kv, Slnt eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti: Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas J. Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėblinti — kė̃blinti vksm. Kė̃blina vil̃kdamas kójas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • keblinti — kẽblinti, ina, ino tr. daryti keblų, painioti, sunkinti: Blogą mano padėtį dar vienas dalykas kẽblina Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėblinti — apkė̃blinti intr. negražiai, nevikriai apeiti: Koks ten vaikščiojimas: ledva ne ledva apkėblina apie gryčią Srv. Šiandien tu daug apkė̃blinai Kal. kėblinti; apkėblinti; atkėblinti; dakėblinti; įkėblinti; iškėblinti; nukėblinti; pak …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkėblinti — atkė̃blinti intr. negražiai, palengva, nevikriai ateiti, atsivilkti: Atkė̃blinau šiaip teip ir aš, lazda pasispirdamas Ds. Teip da ana pati atkė̃blina Ut. Ko tas senis atkėblino? Vlkv. Ar ir tu čia atkė̃blini? Kp. kėblinti; apkėblinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aušrinti — aũšrinti, ina, ino intr. 1. Dr palengva eiti, kėblinti. 2. ms. ^ Aušra aũšrino, visus raktus surakino, mėnuo matė, nepasakė, saulė užtekėjo, visus raktus susirinko (rasa) TŽV575. aušrinti; ataušrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • briūčkinti — briū̃čkinti, ina, ino intr. nerangiai eiti, kėblinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakėblinti — ×dakė̃blinti (hibr.) intr. pamažu nueiti iki kur: Jau tik tik lig susiedo dakė̃blina – jau nogniai nebstiprus y[ra] Kv. kėblinti; apkėblinti; atkėblinti; dakėblinti; įkėblinti; iškėblinti; nukėblinti; pakėblinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dozinti — dõzinti, ina, ino intr. nerangiai eiti, kėblinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dulbinti — dul̃binti, ina, ino intr. eiti sunkiai, iš lėto, kėblinti, dūlinti: Kur dul̃bini, nosį nunėręs? Rdm. Dulbinu, akis nuleidęs Bru. Dul̃bina jis pro šalį, galvą nunarinęs, būk nematąs Šln. | Dul̃binau dul̃binau apie šieną, neturėjau kada nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”